Apolionijos Zizirskienės priimamasis

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek „sulyginti“. Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo…

Ateina Kalėdų Senelis pas psichiatrą:
- Daktare, prašau padėkit man, aš pats savimi netikiu!

Močiutė anūkėliui:

- Jeigu būsi geras, nesinaravosi, tai Kalėdų Senelis tau padovanos bokštinį kraną.
- Oi, kaip gerai! – apsidžiaugė. – Dabar turėsiu net du kranus!
- Kodėl du? – nustebo močiutė.
- O antrą aš radau po tavo lova…

- Sūneli, tu kur tokį negražų žodį girdėjai?! – supykusi klausia mama.
- Kalėdų Senelis sakė.
- Negali būti!
- Gali. Jis taip pasakė, kai Petriukas jam sniego gniūžte į akį pataikė…

* * *

Senelė klausia anūkės:
- Kokią dovaną norėtum gauti nuo Kalėdų senelio?
- Norėčiau priešnėštuminių tablečių!
- Vaikeli, kam tau tokia bjaurastis?!
- Senele, tu pati pagalvok: aš jau turiu keturias lėles, tai kur man penktą reikės padėt?

Vaikų darželyje po eglutės šventės  tėvas sako sūnui:
- Sūnau, tu jau didelis ir turi žinoti, kad Kalėdų Senelio – nėra. Juo buvau aš.
- Tai, kad jau seniai žinau. Juk gandras taip pat tu?

Sūnelis tėvui:
- Tėte, kodėl tu taip aukštai ant eglutės pakabinai saldainius?
- Todėl, mažiau, kad tu jų iki Naujų metų nesuvalgytum.
- Tai ką, man dabar girliandas ėst reikės?!

* * *

Kalėdų vakaras. Skambutis greitojoje pagalboje. Vaikiškas balsas:
- Alio, greitoji? Atvažiuokit greičiau! Mūsų tėvas išprotėjo! Užsivilko mamos raudoną chalatą, apsiavė veltinius, užsidėjo vatinę barzdą ir visiems pasakoja, kad jis Kalėdų Senis!

- Va, tau sūnau Kalėdoms dovana! – tarė tėvas įteikdamas gitarą.
- Ačiū! Pala, o kodėl ji be stygų?!
- Ne viskas iškarto, sūnau, išmoksi grot, tada ir stygas nupirksim…

* * *

Du aktoriai prieš Kalėdas uždarbiauja Kalėdų Seneliais. Vienas prašo kito:
- Gal galėtum nueiti į mano šeimą pasveikinti su šventėmis?
- O kodėl tu pats negali?
- Tai, kad aš brangiai imu…

- Tėte, atspėk koks traukinys ilgiausiai vėluoja?
- Na, ir koks?
- Tas, kurį tu man žadėjai pernai padovanoti…

- Oi, mergaitės, ar jūs žinot, kad Kalėdų Senelis – šykštuolis.
- Ar čia tu sugalvojai?
- Įsivaizduojat, vietoj to, kad pats nupirktų man dovaną, surado lėlę, kurią mama slėpė spintoje, ir padėjo po eglute!

* * *

Lapkričio pabaigoje juodojoje rinkoje pasirodė falšyvi eglučių žaisliukai. Atrodo kaip tikri, tik džiaugsmo iš jų – jokio!

Mielas Kalėdų Seneli,
Kiniški fejerverkai, kuriuos tu man padovanojai pernai, labai patiko. Šioms Kalėdoms labai prašau padovanok man du kairės rankos pirštukus…

* * *

Vaikai klausia tėvo:
- Ar tiesa, kad Dievas mumis rūpinasi?
- Taip tiesa.
- O ar tiesa, kad mus atnešė gandras?
- Taip.
- O dovanas dalina Kalėdų Senelis?
- Taip.
- Tai kam tada judu su mama reikalingi?