STRAIPSNIS DIENRAŠTYJE „ALYTAUS NAUJIENOS“

Humoro seriale Vaidas Pračkaila pasijuto ne ekrano žvaigžde, o mėnuliu

Saulė PINKEVIČIENĖ

Kro­kia­lau­ky­je gy­ve­nan­tis hu­mo­ris­tas, dai­li­nin­kas, tie­siog links­mas ir kū­ry­bin­gas žmo­gus Vai­das Prač­kai­la ga­li pa­si­džiaug­ti, kad jo kas­die­ny­bė ne­įrė­min­ta į dar­bo „nuo iki“ rė­mus. Ta­čiau tai reiš­kia, kad ir atos­to­gų va­sa­rą jis pla­nuo­ti ne­ga­li, nes šis tra­di­ci­nis po­il­sio me­tas sce­nos žmo­nėms yra pats dar­by­me­tis. Šie­met va­sa­ros kait­ro­je Apo­lio­ni­jos Zi­zirs­kie­nės per­so­na­žo au­to­rius iš­mė­gi­no sa­ve ne­ti­kė­tu am­plua – se­ria­lo fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je. Kaip se­kė­si V.Prač­kai­lai ir jo ek­ra­no ko­le­goms, BTV žiū­ro­vai ga­li įver­tin­ti kiek­vie­ną pir­ma­die­nį 19.25 val. (kar­to­ja ant­ra­die­niais 7 val. ir sek­ma­die­nį 16 val.) žiū­rė­da­mi hu­mo­ro se­ria­lą „Mi­li­jo­nie­riai“.

Tik­ras se­ria­las: daug pi­ni­gų, mei­lių ir at­min­ties ne­te­ki­mas

„Mi­li­jo­nie­riai“ – hu­mo­ro se­ria­las, BTV ete­ry­je pra­de­dan­tis jau an­trą se­zo­ną. Se­ria­le pa­sa­ko­ja­ma apie kai­me gy­ve­nan­čią šei­mą, ne­ti­kė­tai iš­lo­šu­sią 57 mi­li­jo­nus li­tų ir be­si­mo­kan­čią nau­jo tur­tuo­lių gy­ve­ni­mo, – ki­taip ta­riant, tai sa­vi­ta daž­no lie­tu­vio ro­ži­nės sva­jo­nės lai­mė­ti di­dį­jį pri­zą in­ter­pre­ta­ci­ja. Tie­sa, la­bai links­ma. Kaip pa­aiš­kė­jo se­ria­lo tę­si­ny­je (jis pra­dė­tas ro­dy­ti rug­sė­jo mė­ne­sį), he­ro­jai des­pe­ra­tiš­kai sten­gia­si pri­si­min­ti, kur… už­ka­sė sa­vo mi­li­jo­nus. Nes pa­slė­pė taip sau­giai, kad nie­kas ne­ži­no kur.

Se­ria­le vai­di­na daug ži­no­mų vei­dų: hu­mo­ris­tas Vi­ta­li­jus Co­lo­lo, aly­tiš­kiams iš TV ek­ra­no ir mies­to te­at­ro sce­nos pa­žįs­ta­ma ak­to­rė Auš­ra Štu­ky­tė, po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė Lai­ma Ta­mu­ly­tė (ar­ba Ma­ma Rock’n’Roll), nie­ka­da žo­džio ki­še­nė­je nei­eš­kan­tis Rai­mun­das Ši­lans­kas ir, ži­no­ma, V.Prač­kai­la. Nau­jau­sio­se BTV se­ria­lo „Mi­li­jo­nie­riai“ se­ri­jo­se pa­šne­ko­vas skai­čiuo­ja su­vai­di­nęs nei daug, nei ma­žai – bent de­vy­nis skir­tin­gus vaid­me­nis. Iš­gar­sė­jęs Apo­lio­ni­jos Zi­zirs­kie­nės per­so­na­žu, ne­sun­kiai ga­lin­tis tap­ti tiek mo­te­ri­mi, tiek vy­ru, ek­ra­ne ku­ria pa­grin­di­nį per­so­na­žą – ei­gu­lio, kaip pats sa­ko, gam­tos vai­ko, ku­rio pri­žiū­ri­ma­me miš­ke ir bu­vo už­kas­ti mi­li­jo­nai. Ne­rei­kia nė sa­ky­ti, kad ei­gu­lys bū­tų nie­ko prieš pats pir­mas ras­ti pi­ni­gus.

„Se­ria­las „Mi­li­jo­nie­riai” ati­tin­ka vi­sus žan­rui bū­din­gus ka­no­nus: yra daug pi­ni­gų, mei­lių ir at­min­ties ne­te­ki­mas“, – kaip vi­sa­da šmaikš­čiai įspū­džius iš fil­ma­vi­mo aikš­te­lės dės­to Vai­das. Se­ria­lo rei­tin­gai ge­ri, to­dėl nu­fil­muo­tas jau ant­ras se­zo­nas. Jis bus ro­do­mas iki Ka­lė­dų, to­les­nis jo li­ki­mas – dar ne­ži­no­mas. „Pas­ku­ti­nė­je se­ri­jo­je he­ro­jai su­si­tai­kys, bet po to kaip tik­ri lie­tu­viai…“ – kas nu­tiks po to, pa­šne­ko­vas pa­lie­ka in­tri­gą.

Ži­no­mą hu­mo­ris­tą pa­svei­ki­no kaip dva­siš­ką tė­vą

V.Prač­kai­la ne­sle­pia: pats jis nė­ra di­de­lis se­ria­lų ger­bė­jas. Ir „Mi­li­jo­nie­rių“ se­ri­jų iš pra­džių ne­žiū­rė­jo, nes sa­ve ek­ra­ne pa­ma­ty­ti bi­jo­jo, ta­čiau pri­ver­tė duk­ra. „Juo­kas dvi­gu­bai ima, nes aš ži­nau ir tai, kas už kad­ro vy­ko“, – sa­ko nau­jai iš­kep­tas se­ria­lo ak­to­rius, kaip žiū­ro­vas ja­me įžvel­gian­tis ir trū­ku­mų, ir pri­va­lu­mų. Pa­vyz­džiui, tai, kad sce­na­ri­jus pa­ra­šy­tas iš­ra­din­gai, kiek­vie­na se­ri­ja yra tam tik­ro žan­ro pa­ro­di­ja – de­tek­ty­vo, pa­sa­kos ir pa­na­šiai. „Mi­li­jo­nie­rių” au­to­riai su šyp­se­na žvel­gia į da­bar­ties ak­tu­a­li­jas, ir ne tik Lie­tu­vos: rin­ki­mus, emig­ra­ci­ją, pa­si­ren­gi­mą ar­tė­jan­čiai pa­sau­lio pa­bai­gai. Apie ak­tu­a­li­jas pa­sa­ko­ja­ma pa­si­tel­kiant Lie­tu­vos po­li­ti­nius vei­kė­jus, pa­vyz­džiui, pre­zi­den­tę, ku­ri at­va­žiuo­ja žve­jo­ti ir pa­me­ta te­le­fo­ną. Jį ran­da se­ria­lo he­ro­jė ba­ba Elž­bie­ta, ku­riai ten­ka iš­klau­sy­ti tau­tos skun­dus dėl blo­go gy­ve­ni­mo. Ži­no­ma, he­ro­jė ži­no, kaip tą gy­ve­ni­mą pa­keis­ti. Mo­ky­to­jai strei­kuo­ja? Rei­kia 200 proc. pa­di­din­ti jų at­ly­gi­ni­mus. Pre­zi­den­tė ne­ži­no, ar ver­ta va­žiuo­ti su vi­zi­tu į Bal­ta­ru­si­ją. At­sa­ky­mas – ži­no­ma, ver­ta, tik „ta­šę“ rei­kia pa­si­imt di­des­nę, nes kai­my­nai ga­mi­na ge­rą apa­ti­nį tri­ko­ta­žą, o ir ci­ga­re­tės pi­ges­nės.

„Pui­kūs kos­tiu­mai, pro­fe­sio­na­lus gri­mas, ku­ris da­ro­mas ke­lias va­lan­das, nors ek­ra­ne ro­do­ma vos ke­lias mi­nu­tes”, – apie nau­ją ir įdo­mią pa­tir­tį fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je pa­sa­ko­ja V.Prač­kai­la. Di­de­lį įspū­dį jam pa­li­ko sce­nos, ku­rio­se fil­ma­vo­si vil­kė­da­mas tik­rą ma­ta­do­ro kos­tiu­mą. Gai­la, kad žiū­ro­vai ma­tė ne vis­ką, o pa­si­tai­kė net­gi la­bai juo­kin­gų aki­mir­kų, ne­pa­te­ku­sių į ek­ra­ną. Pa­vyz­džiui, kai te­ko vai­din­ti ku­ni­gą. Per­trau­ko­je tarp fil­ma­vi­mų Vai­das žings­nia­vo sau kai­mo ke­liu­ku vil­kė­da­mas su­ta­na, o pro ša­lį dvi­ra­čiu va­žiuo­jan­tis vie­tos gy­ven­to­jas jį pa­svei­ki­no: „Te­gul bus pa­gar­bin­tas!“ Vai­das at­sa­kė kaip pri­de­ra, nu­žings­nia­vo dar po­rą žings­nių ir su­sto­jo kaip įbes­tas, pa­ga­liau su­pra­tęs, kad jį pa­svei­ki­no… kaip dva­siš­ką tė­vą.

Žo­džius rei­kia iš­mok­ti at­min­ti­nai

„Fil­ma­vi­mų me­tu bu­vo la­bai ge­ra at­mo­sfe­ra, pui­kūs ko­le­gos, su dau­ge­liu jų esu pa­žįs­ta­mas iš anks­čiau. Tarp nau­jai su­tik­tų la­bai įsi­mi­nė vy­res­nės kar­tos ak­to­rė El­vy­ra Že­ber­ta­vi­čiū­tė ir ypa­tin­ga nuo jos sklin­dan­ti ben­dra­vi­mo ši­lu­ma“, – sa­ko V.Prač­kai­la.

Pa­pra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti apie kū­ry­bi­nę vir­tu­vę, pri­si­pa­žįs­ta iš pra­džių pa­ty­ręs… šo­ką, nes sce­no­je įpras­tai yra vie­nas ir tik pats už sa­ve at­sa­kin­gas. Kol se­ria­lui bu­vo fil­muo­ja­mi jo mo­no­lo­gai, vis­kas klos­tė­si ge­rai, ta­čiau pra­si­dė­jus dia­lo­gams pa­aiš­kė­jo, kad žo­džius rei­kia iš­mok­ti ir pai­nio­ti re­pli­kų ne­de­ra. „Vi­ta­li­jus Co­lo­lo, ku­ris bu­vo se­ria­lo vai­dy­bos re­ži­sie­rius, žiū­rėk, man jau šau­kia: „Tai vėl teks­to ne­at­si­me­ni?“ Ki­to­je sce­no­je ma­tau, kad jau pats: „Mik, mik.“ Ta­da aš šau­kiu Co­lo­lo: „Aha, teks­tą pa­mir­šai!“ – šyp­so­si pa­šne­ko­vas.

Pa­klaus­tas, ar vai­din­ti se­ria­le nau­din­ga fi­nan­siš­kai, ži­no­mas hu­mo­ris­tas at­sa­ko, jog ne, nors, ži­no­ma, ir „ne į mi­nu­są“. Kal­bant apie po­pu­lia­ru­mą, pra­dė­jęs „vai­den­tis“ se­ria­le jo sa­ko ir­gi ne­pa­ju­tęs, bet skųs­tis ir šiaip ne­ga­lė­tų. „Kai fil­muo­tis va­žia­vom, te­ko iš­girs­ti, kad „štai pas mus žvaigž­dės at­va­žia­vo“. Bet aš sau la­biau į mė­nu­lį jau­čiuo­si pa­na­šus nei žvaigž­dę“, – sti­lin­gai pli­ką gal­vą per­brau­kia V.Prač­kai­la.

Apie mi­li­jo­nus ir di­des­nius tur­tus

„Kiek­vie­na nau­ja pa­tir­tis yra nau­din­ga. Te­le­vi­zi­jos ek­ra­ne pa­si­ro­dy­ti ir­gi ne­blo­gai (tik ne šo­kių pro­jek­te!), o štai į po­li­ti­ką neičiau. Ar siū­lė? Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­pri­sto­jo, bet šiaip tai­kė­si to­kių siū­ly­mų“, – sa­ko V.Prač­kai­la, be sce­nos rei­ka­lų, taip pat nuo­lat ta­pan­tis ir ra­šan­tis in­ter­ne­ti­nį die­no­raš­tį apie sa­vo dai­lės dar­bus, pa­ro­das, ku­rį ga­li­ma per­skai­ty­ti ad­re­su www.me­nas.blo­gas.lt. Pa­šne­ko­vas džiau­gia­si, kad jo kū­ry­bos pa­ro­dos šiuo me­tu vei­kia Ša­kių rajono Gelgaudiškio kul­tū­ros cen­tre ir Bir­min­ga­me. An­gli­jo­je ji su­reng­ta lie­tu­vių ben­druo­me­nės, ku­riai pats ne kar­tą kon­cer­ta­vo, ini­cia­ty­va.

Ir ta­py­bo­je V.Prač­kai­la ne­pra­ran­da jam bū­din­go hu­mo­ro jaus­mo – su­kū­rė se­ri­ją pa­veiks­lų, ku­riuo­se įkom­po­nuo­ti tik­ri laik­ro­džiai ir sen­ten­ci­jos apie lai­ką (pa­vyz­džiui, kad nė­ra nie­ko lai­ki­nes­nio už am­ži­ną mei­lę). Ta­py­ba Vai­dui – la­bai svar­bi sa­vi­raiš­kos sri­tis, su ja sie­ja di­de­lius at­ei­ties kū­ry­bi­nius su­ma­ny­mus, ku­rių kol kas ne­no­rė­tų gar­sin­ti. Už­tat mie­lai pa­dek­la­muo­ja ne­se­niai su­dė­lio­tą val­są apie mei­lę pi­ni­gams, ku­ria­me yra to­kios ei­lu­tės: „My­li pi­ni­gus lie­tu­viai, Vil­nius, Kau­nas ir Šiau­liai, net ir Prie­ku­lė juos my­li, ir, be abe­jo, Ša­kiai. Ne­tu­rė­ki 100 li­tų, o tu­rėk 100 drau­gų, bet ge­riau­sia – vie­ną drau­gą ir… krū­ve­lę pi­ni­gų.“ V.Prač­kai­la šyp­te­li, kad šią dai­ną su­kū­rė kaip „Mi­li­jo­nie­rių“ per­so­na­žas – ne­atit­rūk­da­mas nuo se­ria­lo ak­tu­a­li­jų apie di­džiuo­sius tur­tus.

Rašyti atsiliepimą

Jūsų elektroninio pašto adresas jokiu atveju nebus rodomas svetainėje ar panaudotas kur nors kitur. Laukai, kuriuos būtina užpildyti pažymėti žvaigždute *