Apolionijos Zizirskienės priimamasis

Įlipa dzūkelis į traukinį, susiranda savo kupe, atdaro duris, o ten – trys negrai sėdi:
- Oi tu Dzievuliau! Kiba degė kas?!

* * *

Negras nusipirko juodą mersedesą tamsintais stiklais. Parvažiuoja namo. Žmona klausia:
- Nupirkai?
- Pirkau.
- Kokios spalvos?
- Kūno…

* * *

Negras klausia Dievo:
- Dieve, kodėl aš toks juodas?
- Tai todėl, kad Afrikoje labai aktyvi saulė ir balta oda paprasčausiai jos neatlaikytų.
- Dieve, o kodėl mano plaukai trumpi ir garbanoti?
- Tai todėl, kad Afrikoje po spygliuotus krūmus landžiodamas nesuveltum ir neišpešiotum.
- Dieve, o tada kodėl aš Balbieriškyje gyvenu?

* * *

Susitinka du negrai:
- Tu ką, sergi?
- Iš kur sugalvojai?
- Tu man kažkoks išbalęs…

* * *

- Antanai, kodėl tu toks juodas?
- Supranti, Jonai, kai motina manęs laukėsi, pamatė negrą, išsigando ir pabėgo.
- Oi, Antanai… Pasakysiu tau vieną protingą mintį, tik tu neįsižeisk. Man atrodo, kad negras tavo motiną pasivijo…

* * *

Išvažiavo lietuvis į Afrikos statybas uždarbiaut. Po metų kitų grįžta. Oro uoste pasitinka draugai. Išlipa  jis iš lėktuvo šiek tiek sulysęs, įdegęs, ant galvos kamštinė kepurė, ant peties maža beždžionėlė.
- Laaaabas, Pranai! Na, kaip Afrikoje?
- Oi vyrukai, pavargau baisiausiai.
- Pranai, o kaip ten Afrikoje su bobom?
- Parduotuvių beveik nėra, viską turguje reikia pirkt.
- Pranai, su bobom kaip ten?
- Dieną klaikiai karšta, o naktį vėsoka.
- Ką tu čia, Pranai, apie orą, bobos kaip ten?!
Beždžionėlė tampo Praną už ausies:
-Tėte, na tėte, papasakok tu jiems apie bobas!

* * *

Vilniaus universiteto studentas negras rašo laišką namo:
- Labas, mama ir tėte. Kaip jūs ten gyvenat? Tikiuosi gerai. Mano gyvenimas čia ne koks. Kai žiema buvo žalia, aš dar kentėjau, o dabar prasidėjo balta žiema…

* * *

Sporto naujienos: Estijos sprinteris užtruko šimto metrų finalinio bėgimo starte. Jį partrenkė Kenijos bėgikas, bėgdamas garbės ratą.

* * *

Miela sutuoktinių pora švenčia Naujuosius ir kartu bendro gyvenimo penktasias metines. Žmona:
- Žinai, brangusis, tau turiu pasakyti vieną baisią paslaptį. Aš - daltonikė.
Vyras:
- Ir aš tau turiu pasakyti baisią paslaptį. Aš – negras.

* * *

Mokytoja klausia Petriuko:
- Pasakyk, kas buvo Vasilijus Čapajevas?
- Negrų vadas!
- Kodėl, Petriuk?
- Taigi jis prieš baltuosius kovojo…

* * *

Pakliūva negras į rojų. Prieina prie vartų. Šventas Petras klausia:
- Tu kas toks?
- Aš – Leonardas di Kapris.
- O-o-o! Tai tu nori pasakyti, kad „Titanikas“ ne paskendo, o sudegė?!

* * *

Susitinka du krokodilai.
- Na, kaip medžioklė?
- Du negrus suėdžiau! O tu?
- Aš rusą sušlamščiau.
- Meluoji… Papūsk!

* * *
Kalba negras ir baltasis:
- Niekaip nesuprantu, paaiškink tu man. Kai gimiau, aš buvau juodas, užaugau taip pat juodas, kai įdegu nuo saulės, būnu juodas, toks pat, kai karšta ar šalta, kai sergu – juodas ir numirsiu juodas. O jūs, baltieji? Štai tu, kai gimei, buvai rausvas, kai įdegi, būni rudas, kai tau šalta – pamėlsti, kai karšta – paraudonuoji, jeigu sergi – pažaliuoji, kai numirsi, būsi pilkas… Ir po viso šito jūs akiplėšiškai tvirtinate, kad mes – spalvotieji?!

* * *
Kalba du gangsteriai:
- Vakar su negrais ant razborkių ėjom.
- Na ir kaip?
- Ar tu žinai šahcmatininkų terminą „baltieji pradeda ir laimi“?
- Nu?
- Tai vat, karoče, šitaip tik pas šachmatininkus būna…