APOLIONIJA Į SCENĄ LIPA NE TIK DĖL PINIGŲ

„MIESTO LAIKRAŠTIS“ 2008-10-21
Rasa Ščiučkienė

„Bijau šaldytuvą atidaryti, kad Zvonkės nerasčiau“,- juokauja Vaidas Pračkaila, labiau žinomas Apolionijos Zizirskienės vardu. Anot jo, geriau pamatyti kartą žmogų gyvą nei kiekvieną vakarą „lendantį“ iš televizoriaus ekrano, nes ilgai rodoma televizijos laida ar spaudos akcija pabosta arba ji turi kiekvieną kartą  būti kažkuo nauja.

Todėl televizijoje V.Pračkaila  Apolionijos Zizirskienės įvaizdžiu pasirodo retai, vyksta tik į didesnius koncertus. Dažniau ruošia užsakomasias programas įvairioms firmoms, privatiems vakarėliams, organizuoja vasaros ar naujametines šventes. Savo įmonę įkūręs beveik prieš dešimtmetį, V.Pračkaila tvirtina, kad tokių paslaugų poreikio esama.

Prieš metus sukurtos interneto svetainės www.zizirskienė.lt lankomumas auga. Pastovūs jos lankytojai ne tik vietiniai lietuviai, bet ir gyvenantys Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Kanadoje. Paskutiniu metu net lankytojas iš Kinijos buvo užklydęs.

„Zizirskienę žino daugelis, visais laikais jos reikėjo, o štai Pračkailos retai kur prireikia“,- konstatuoja ponas Vaidas, kurio pavardę net ir jam vedant televizijos laidą „Pinigų lietus“ retai kas prisiminė. Tačiau gatvėje jis dažnai atpažįstamas, o Kauno urmo bazėje net nuolaidų gauna. V.Pračkaila supranta, kad jo sukurtas personažas, sulaukiantis įvairaus amžiaus  žiūrovų dėmesio, vieniems patinka, kitiems „nuo jo bloga darosi“.

„Forumuose anonimai kartais būna labai drąsūs, vienas kitas ką nors „užlebedioja“. Tuomet per dūšią perbėga kirminiukas: nepatinka – nežiūrėk, juk niekas neverčia. Mokantys džiaugtis ir baloje stovėdami džiaugiasi, kad šlapia, o kitas ir paskęsti gali šaukšte vandens. Esu nepagydomas optimistas, linkęs labiau užfiksuoti gerąją gyvenimo pusę. Be to, sveika, pagrįsta kritika yra naudinga, smagu su tokiais žmonėmis pabendrauti“,- tvirtina ponas Vaidas, visuomet, kiek save prisimena, buvęs scenoje arba šalia jos.
Teta ir mama dirbo kultūrinį darbą, tėvas grojo, piešė. Mokykloje V.Pračkaila lankė dramos būrelį, kuriam vadovavo,  mokytoja Valentina Gustainytė. Jaunystėje teko koncertuoti, dirbti kartu su Dž. Butkute, A.Dakinevičiumi, Šakių cirko grupe ,,Šypsena“.

V.Pračkailos tėviškė – Šakių rajono miestelis Griškabūdis, todėl Dzūkijoje gyvenanti Apolionija, taip ir neišmokusi dzūkiškai, kalba zanavykų tarme. Ponas Vaidas sako, kad daug gerų dalykų yra „parėję“ iš močiutės, kuri gyvenusi netoliese ir dažnai gelbėjusi nuo mamos diržo. Tiesa, nuo močiutės irgi gavęs lupti, kai kaimynui galvą su kastuvu praskėlė. Netyčia, žinoma.

„Atsimenu, kaip močiutė mokė grindis plauti: išilgai, o ne skersai lentų. Duoną kepant su nudrožtu degtuku piešdavom gėlytes, lapelius, pirštų galais ant kepalo palikdavome „katės pėdas“. Duonos tešla močiutė aplipdydavo vištos kiaušinį. Tokia duonos „antis“ iškepdavo greičiau, tik ją valgyti būdavo gaila. Tos paprastos smulkmenos, kažkada nusėdusios vaikiškoje širdelėje, dabar išplaukia gražiais ir gerokai didesniais darbais“, – sako V.Pračkaila, iš močiutės išmokęs daug liaudies dainų ir gražių tarmiškų žodžių. – Pavyzdžiui, dzūkai nežino tikrosios žodžio „nesičvieryk“ reikšmės – „nesikuklink, nesigėdink“. Kažkam pastebėjus, jog Zizirskienė nešioja vyrišką laikrodį, ši atšovusi: „Man bile vyzeriai rodo, ir gerai“. Pasirodo, ne visi žino, kad vyzeriai – laikrodžio rodyklės“.

Iš pradžių mąstęs apie dailininko karjerą, dalyvavęs parodose,  V. Pračkaila šiuo metu tik retsykiais kai ką nutapo. „Kai reikia ką nors draugams padovanoti, tai negi pirksi?“,- vadovaujasi suvalkietiška išmintimi.
Zizirskienės personažas buvo sukurtas apie 1980 metus. „Komjaunimo tiesoje“ vienai Kauno koncertinei agentūrai paskelbus konkursą, jame dalyvavo ir V.Pračkaila, sukūręs vyrišką ir moterišką personažus. Moteriškasis, sukurtas pagal V.Žilinkaitės humoreską „Vacy“, gyvuoja iki šiol.  Vėliau V. Pračkaila buvo pakviestas dalyvauti  humoro žygyje „Durnių maršas“ po Lietuvą, kurio vienas organizatorių buvo Artūras Orlauskas-Zakarauskas. V. Žilinkaitės veikėjos vardas Apolonija virto Apolionija, o  Zizirskienės pavardę personažui sugalvojo režisierius ir aktorius V.Grigolis. Iš pradžių yra buvę manančių, jog Apolionija, „visai nešpėtna boba“, –  iš tikrųjų moteris. Dabar tokių jau nedaug.

Rusų humoristų jau buvo sukurti Mavrikinos ir Nikitičnos personažai,  šiuo metu visiems žinomos ,,Novyje ruskie babki“, Verka Serdiučka. Tačiau Lietuvoje anuo metu, o ir dabar, niekas iš vyrų nekūrė ryškesnio moteriško vaidmens. Zizirskienė įsitvirtino šioje „nišoje“.

„Su Zizirskiene rimtai kalbėt neišeina, nors šiaip ji labai rimta moteriškė, žemiška, „prie pletkų“, visais atvejais turinti savo nuomonę. Na, jeigu kalba pasisuktų apie fiziką ar matematiką, tai abu su ja neturėtume ką pasakyti“,- sako ponas Vaidas, prisipažįstantis, jog kartais jį pravirkdyti gali gera muzika ar koks filmas, jei šalia nieko nėra, nes ašarų negali rodyti „bile kam“. Apolionijos jis tvirtina nematęs verkiančios, tačiau galbūt ir ją galėtų sugraudinti Rosamunde Pilcher kolekcijos ar kiti gyvenimiški filmukai.

Apolionija Zizirskienė – pensininkė, šį pavasarį šventusi 68-ąjį gimtadienį. Istorija pasakoja, kad jauna būdama ji išvažiavusi į BAM-ą uždarbiauti, kur po draugystės su vienu gruzinu gimęs mergautinis sūnus Juozukas. Labai vykęs kūrinys. Balsas – tėvo, veidas – mamos. (Taip vadinamas dainininkas Juozas Kavaliauskas, su kuriuo V.Pračkaila yra parengęs smagią programą).  Iš Šakių pusės  vėliau ji atitekėjo į Dzūkiją, į Krokialaukį.

„Visa istorija labai netoli gyvenimo. Gaila, Krokialaukyje Zizirskai negyveno“,- juokauja V.Pračkaila, manantis, kad reikėtų užrašyti Zizirskienės gyvenimo istoriją, kurią ne visi žino.

Iš tikrųjų Apolionija Zizirskienė – tik personažas, gerai apgalvotas, kuriamas sunkiu darbu. Idėjas „pasiūlo“ pats gyvenimas, kartais jos kyla iš televizijos reklamų, pokalbio, nugirsto autobuse. Nors tekstas išmokstamas atmintinai, tačiau niekada vienodai nėra pasakomas – programa improvizuojama. Stengiamasi neatsilikti nuo šių dienų aktualijų, jas priderinti prie paties personažo. Zizirskienė, nors ir kaimo moteriškė, tam tikrų moralės normų laikosi. Pašnekovo teigimu, nenusileidžia iki „subininio“ lygio.

„Ar iš gero gyvenimo vyras boba rengiasi?“ – retoriškai klausia V.Pračkaila, kai pasiteirauju, kodėl pasirinkęs būtent humoristo kelią. Jis tikina, kad tai sunkus, daug jėgų reikalaujantis darbas. Tik nematantiems jo „neparadinės“ pusės, dažnai kitaip atrodo. „Žinoma, ne vien dėl pinigų lipu į sceną, bet jie irgi ne paskutinėj vietoj“, – aiškina humoristas, pabrėždamas, jog scena labai griežtai atskirta nuo asmeninio gyvenimo.

2 atsiliepimai

  1. mister
    Parašė 2008-10-25 at 23:27 | Nuoroda

    šiltas ir įdomus interviu

  2. nataska
    Parašė 2008-10-31 at 14:13 | Nuoroda

    haha ant zvonkes uzstume :):D

Rašyti atsiliepimą

Jūsų elektroninio pašto adresas jokiu atveju nebus rodomas svetainėje ar panaudotas kur nors kitur. Laukai, kuriuos būtina užpildyti pažymėti žvaigždute *