SU TARPTAUTINE TURIZMO DIENA!

Lietuviai - sėsli tauta. BUVO! Kai tik vos vos prasivėrė durys, kai tik mažiukas plyšiukas toje geležinėje užtvankoje atsirado, taip ir plūstelėjo lietuvaičiai į svečias šalis, taip ir nušniokštė, nulalaėjo… Kur dabar mūsų nėra? O kur buvom, ten mūsų jau nenori. Nuvažiuojam kokion zagranicon ir savas, naujas tradicijas išradinėjam. Pavyzdžiui, Lietuvoje nė minties galvoj, nuėjus į parduotuvę pavalgyti visko po biskį iš lentynų, o kokioj Suomijoj dar ir bliuskę apsivilkęs gali sėkmingai laukan išeit. Kol suomiam dašunta kas čia darosi…

Visada žiūrėjau į paukščius. Gudročiai. Tik oras šiek tiek pravėso - šmaukšt kur šilčiau. Ir spjovė koks špokas ant litų-eurų-dolerių. Tiek čia, tiek Ispanijoj sliekai už dyką. Kategoriškai nesutinku su poetais, kad čia - sparnuočių TĖVYNĖ! Negi tame žodyje „TĖVYNĖ“ tik tiek ir telpa: amžinai alkani, klykiantys, cypiantys, žiopsintys, lizdo pakraščius dergiantys jaunikliai? Tik spėk, nabagėli, suktis per tuos tris-keturis šiltesnius mėnesius! Va, Afrikon nulėkė - ir spakaina! Čia visada šilta, sotu, malionu… Atsipūtizmas! ! ! Tik reikia pasisaugot, kad su kokia čiabuve gripo nepasigautų.
Nesuprantu, ką gero mato tie visokių dydžių paukšteliokai pas mus? Paištvirkaut gal atskrenda?
Nesakau, kad aš nemyliu savo TĖVYNĖS… Myliu… Labai… Tik aš myliu gražiai, platoniškai… O TĖVYNĖ mane vis išprievartaut nori…
Jei paukštelis būčiau…

Tarptautinės turizmo dienos proga - čemodanas anekdotų ! ! !