INTERVIU „ALYTAUS DIENRAŠČIUI“

PIRMASIS APOLIONIJOS KARTAS ANGLIJOJE

Gytė Slavickienė

„Alytaus dienraštis“ kalbina ką tik iš koncertinio turo po pasaulį grįžusią gerbiamą
atlikėją Apolioniją Zizirskienę. (Beje, Apalionijos kalba netaisyta. Taip kalbėkite tik
kai „bajerius skaldysit“.)

– Gerbiama koncert – meistre, kaip
nusprendėte vykti į tokį atsakingą
koncertinį turą?

– Apie Angliją net nesvajojau. Šiemet vėl norėjau
į Paryžių. Ir pernai norėjau, ir užpernai…
Panorėdavau ir praeidavo, o pavasarį, balandžio
mėnesį, tik šast ir gaunu elektroniniu paštu žinutę
iš „Vidurio Anglijos Lietuvių Bendrijos“ vadovės
Aldonos Grupas. Rašo: „Kuonuogerbiamiausioji
Apolionija, Birmingeme ir aplinkiniuose miesteliokuose,
(tipo, Walsalis, Wolverhamtonas ir kita
smulkmė) yra daug Tamstos gerbėjų. Matom per
visokias satalitines Lietuvos televizijas, tai gal atlėtumėte
pasirodyti gyvai?“ Aš gi nemandra, susikroviau
tarbon savo drapanėles, špaklių, lūpdažius
su pudrom, dar vieną kitą šmutkę įsimečiau,
cigarečių penkis blokus susigrūdau už liemenuko
ir pirmyn!

Biskį gąsdino kuklus svetimos kalbos
mokėjimas. Angliškai moku tik „Ai lov jū“ ir dar
vieną sakinį su „Jū“ ant galo, tik ne kožnam tokį
pasakysi. Ale, misliju, pas lietuvius lekiu, tai tie
pavertėjaus, jeigu koks vietinis pristotų.
Na, labai skambiai pasakyta „koncertinis turas“.
Buvo vienas vienintelis koncertas – vakaronė
Birmingeme. Aš gi nekokia prasta, kad lakstyčiausi
po visą Angliją. Pasaulinių žvaigždžių pavyzdžiu
– vienas „grand show“ ir kvit. Kas norėjo
– atėjo.
Buvo ir dar viena rimta proga apsilankyti pas
vietinius lietuvius. Savo gyvavimo vienerias gimimo
metines šventė bendruomenės vokalinė instrumentinė
grupė „Alvika“. Tai šeimyninis duetas Vida ir Algirdas
lietuviškomis dainomis linksminantys mūsų išeiviją.
Bendromis jėgomis ir pakoncertavom.

– Jūsų garbiame amžiuje ar nebaugu
skraidyti lėktuvais?

– Žinai, lėktuvu skristi buvo baugoka. Bijojau,
kad bloga nepasidarytų. Privemsiu lėktuvą, tai
dar nukris kur į Šiaurės jūrą. Kukurūznyku buvau
skridusi ruso laikais, kai kolūkyje trąšas barstė,
o čia, vaikeli, lėktuvas didžiulinis! Už pusšešto
autobuso ilgesnis! Nė nusibost kelionė nespėjo,
žiūriu per lėktuvo langą ir matau, kaip angliškos
karvės po pievas tursena, didmiesčiai kaminais
dangų rūkina…

– Kas Jus pakvietė, kaip apie Jus
sužinojo? Gal iš internetinės svetainės?

– Jau minėjau, kad pilna po svietą išsilaksčiusių
lietuvaičių, kuriems ne tik Zizirskienė patinka.
Mintį pasikviesti mus Anglijon bendrijos pirmininkei
pakišo didelė mano gerbėja Audronė Rulienė.
Ji – išeivė iš Kėdainių. Paskiau prasitarė, kad kai
koncertuodavom „Vikondoje“, ji pirmoje eilėje
sėdėdavo.
Į svetainę www.zizirskiene.lt iš Jungtinės Karalystės
kasdien užsuka lankytojai iš daugiau kaip 70
miestų. Tai labai džiugina. Jau turim pasiūlymą iš
Škotijos lietuvių bendruomenės. Ko gero ir tenai
kada nors nulėksim pagrajint.

– Ar visi žiūrovai mokėjo lietuviškai, ar
Jus suprato?

– Daugiausia buvo lietuvių. Susirinko iš aplinkinių
miestų. Net iš Londono keli gerbėjai atvažiavo.
Buvo dvi mano amžiaus latvės, vienas
moldavas, tai su jais ruskai pabazarinom. Buvo
ir keli lenkai. Su jais sunkumų nebuvo – rusiškas
tekstas su lenkiškom galūnėm, dar į tarpus „proše
pana“ ir gerai. Iš jų komplimentų susilaukiau,
sakė: „Zizirskienė vyglionda jak Džiokonda“. Net
išsižiojau, kai man pristatė porą Indijos atstovų.
Miksėjau, miksėjau, paskiau atsiminiau, kad
moku vieną indišką dainą „Krišna, Krišna, hačia,
hačia“, o tiedu nemokėjo, tai tuo mūsų bendravimas
ir baigėsi.

– Važiavote viena ar su sūneliu?
– Kaip aš be savo mergautinio Juozuko? Lėkėm
abu. Labai talentingas vaikis! Šiltai ir maloniai
buvo priimtas. Visi kartu dainavo, siūbiniavo,
šoko… Juozas buvo pasiruošęs dainą „Kur gintarais
nusėtas marių krantas“. Na, galvojom,
pagraudinsim išeivius prisiminimais apie tėvynę.
Tik nedainavom. Sarmata buvo. Nereikalingi tai
„tėvynei“ nei vienas jos vaikų, tolimuose užjūriuose
išsibarstę ar prie Nemuno gyvenantys. Ir
mudu su Juozu grįžtančius gimtoji žemelė pasitiko
lietumi, krize ir pedofilijos skandalais.

Birmingemo publikai Apolionija pristato savo mergautinį vaiką Juozuką (Juozą Kavaliauską)

Vidurio Anglijos bendrijos vadovė Aldona Grupas, Apolionija ir bendrijos narė Audronė Rulienė dainavo liaudies dainą „Ar aš ne pana, ar ne vainikuota“

Apolionija dalina saldainius

Šventės kaltininkai grupė „Alvika“ – Vida ir Algirdas

Interviu su lietuviškų delikatesų parduotuvės „Skalsa“ savininke Dovile

Lietuvaičiai siautėjo dainuojant grupei „Alvika“ ir Juozui Kavaliauskui

– Kur nakvojote, kelių žvaigždučių buvo
viešbutis?

– Visą savaitę gyvenom bendrijos vadovės Aldonos
ir jos vyro Gedimino jaukiuose namuose
Wolverhamtone. Tai gerokai geriau už devynių
žvaigždučių viešbutį! Nedidelio kiemelio patvoriais
prisodinta jurginų, balta arka vijoja nasturtai
– toks labai lietuviškas darželis. Į tą kiemelį
vieną dieną susirinko bendruomenės aktyvas.
Čia mūsų garbei buvo surengtas „barbekiu“ su
šašlykais, visokiais kepsniais bei škotišku viskiu.

– Ką skanaus valgo tie anglai? Ko
paragavote, pusryčiams, pietums?

– Pas lietuvius buvom, tai ir valgėm panašiai, kaip namie: visokių sosyskų, kiaušinienės, miltinių blynų su uogiene, keptos paukštienos, mėsa įdarytų paprikų, daug įvairių daržovių… Žodžiu, nebadavom. Naje, vieną gražų vakarą mus nusivežė į jų mėgiamą kinų restoraną. Va čia tai jo– o-o – o ! ! ! Ten, tipo, „švediškas stalas“. Už šešis
svarus kraukis ko nori ir kimšk kiek telpa. Tik išsinešt
nevalia. Gal kokia trisdešimt visokiausių
pirmų – antrų patiekalų! Dar tiek pat desertų!
Vaisiai, tortai, ledai, šokolado fontanas…Galva
susisuko! O, kai atsisuko, manyje prabudo suvalkietiška
prigimtis. Prisivalgiau savaitei į priekį.

– Nekuklu, bet visi skaitytojai prašė
paklausti, ar daug uždirbote?

– Na čia jau visai nekukliai paklausei. Atsakysiu
labai abstrakčiai: kaip bebūtų keista, tenai
muzikantų iš Lietuvos kainos lietuviškos. Šiuo
klausimu konsultavausi su grupe „ 69 danguje“
ir su „ 16 Hercų“. Mat jie jau koncertavo tenykščiams
lietuviams. Tik prie visko mums apmokėjo
kelionės ir bagažo išlaidas, o taipogi nerūpėjo
nakvynė ir visas buvimas Anglijoje, ir dar lauktuvių
įdėjo. Tai pavyduoliai tegu nusigraužia nagus
iki alkūnių.

– Artėja švenčių metas. Bet yra ir
nedrąsių žmonių, kurie norėtų Jus
pasikviesti šventėms, kaip galima jus
susirasti?

– Turim paruošę gražią programą, tinkamą visokiausioms
progoms, išbandytą ir su studentais,
ir su prezidentais, ir asmeninei šventei, ir firmos
ar bendruomenės vakarėliui. Metų palydoms
jau paruošta smagi programa su Kalėdų seneliu
ir Snieguole, su visokiausiais šokiais – pokiais,
žaidimais, atrakcionais bei daugybe dovanų. Visų
koncertų ir vakaronių tikslas – į aktyvią veiklą
įtraukti kuo daugiau žmonių, su kiekvienu pakalbėti,
į akis pasižiūrėti…
Tie nedrąsūs tegu nesikuklina. Visą informaciją
rasite svetainėje www.zizirskiene.lt
Savo gerbėjams turiu džiugią naujieną – parduotuvės
„Office day“ Alytuje ir Druskininkuose
jau prekiauja mano firminiais 2010 metų kalendoriais.
Tie kalendoriukai ypatingai sulankstomi
ir suklijuojami. Būtinai įsigykite!
Ačiū visiems. Būkim sveiki ir pagal išgales – laimingi!

– Baisiausiai dėkui Jums ponia už
pokalbį. Pasijautėme tarsi toje Anglijoje
pirmą kartą „barbekiu“ valgytume
su škotišku viskiu užgerdami. Labai
nuoširdžiai pavydėdami linkime Jums
kūrybinės sėmės.

Rašyti atsiliepimą

Jūsų elektroninio pašto adresas jokiu atveju nebus rodomas svetainėje ar panaudotas kur nors kitur. Laukai, kuriuos būtina užpildyti pažymėti žvaigždute *