ĮKVĖPIMAS virtuvėje SVARBIAU NEI RECEPTAI

Žurnalas „EKSTRA“ Nr.4-2008 01 28-02 03
Aldona Jankauskienė

Gera šeimininkė žiūri ne į receptą o į šaldytuvą. Tokiu principu vadovaujasi humoristas Vaidas Pračkaila, scenoje persikūnijantis į personažą Apolioniją Zizirskienę. Aštrialiežuvis artistas sugeba ne tik linksminti žiūrovus, bet ir sumaniai sukasi virtuvėje – pagautas įkvėpimo jis tampa tikru virtuozu, duodančiu valią fantazijai ir meistriškai apverčiančiu blynus ore.
„Jei namuose yra miltų , vandens ir kopūstų, jau galima pamaitinti šeimą ir svečius“ – tikino V. Pračkaila. Tiek produktų užtektų, kad jis iškeptų visai neprastus blynus, o būtent jų humoristas kasmet paruošia Užgavėnių stalui. Artėjant šiai sotaus valgymo dienai, penkiasdešimtmetis artistas nesuka galvos mėgindamas prisiminti jau išbandytus gardžiausių blynų receptus. „Kam prisiminti sena, jei kaskart gali sukurti ką nors nauja“, – juokiasi jis.

V. Pračkaila – Apolionija Zizirskienė mikliai sukasi ne tik scenoje, bet ir virtuvėje: artistui nereikia jokių įrankių kepamiems blynams vartyti – jie apverčiami ore.

Paklaustas, kokį išskirtinių blynų receptą galėtų pasiūlyti šiemetėms Užgavėnėms, kurias švęsime kitos savaitės pradžioje, V. Pračkaila patikrino spintelių ir šaldytuvo turinį. Žvilgsniu įvertinęs ten aptiktus produktus, į dubenį įbėrė miltų ir perspėjo: „Neklausinėk, kiek. Aš nematuoju“. Įvertinus iš akies, ten buvo apie porą stiklinių. Atskirai išplakė du kiaušinius ir įpylė vandens, mat pieno namuose neturėjo, o dėl tokios smulkmenos nematė reikalo lėkti į parduotuvę. Visą šį  plakinį sumaišė su miltais ir plakė, kol tešloje neliko gumuliukų.
Į gautą grietinės tirštumo masę sukrėtė smulkiai tarkuotą morką, įbėrė smulkintų krapų, įspaudė česnako skiltelę. Viską pagardino prieskonių mišiniu ir vis maišydamas dar pylė vandens, kol tešla pasidarė gerokai skystesnė – kaip grietinėlė. Paruoštą masę atidėjo į šalį: „Apie pusvalandį reikia palaikyti, kad miltai gerai išbrinktų ir kepant neliptų prie keptuvės dugno“.
Kol miltai brinko, Vaidas paruošė įdarą. Keptuvėje pakepino kalakutienos faršo, kartu su tarkuota morka ir smulkiai pjaustytu svogūnu. Pašniukštinėjęs po virtuvę, į tą pačią keptuvę dar sumetė pjaustytų šparaginių pupelių ir smulkintų lazdyno riešutų.
Vėl pagardino prieskoniais ir būtinai įbėrė mairūnų, kurių užsiaugina darže prie savo namų Alytaus rajono Krokialaukio miestelyje. Baigdamas troškinti įdarą, įspaudė česnako skiltelę. „Česnako visada reikia dėti pabaigoje – tada intensyvesnis išlieka jo skonis ir aromatas“, – kulinarijos subtilybėmis dalijosi humoristas.


Į keptuvę įpylęs šlakelį aliejaus, jis ėmė jau išbrinkusią tešlą ir kepė lietinius, rankomis nelaikydamas jokių įrankių jiems vartyti: blynus lyg žonglierius vartė mėtydamas į viršų ir kaskart sugaudamas – ant virtuvės grindų neiškrito nė vienas.
Į iškeptus lietinius dėjo paruošto įdaro, o suvyniojęs dar merkė į kiaušinio plakinį, paskui – į džiūvėsėlius ir vėl apkepino aliejuje. Lietiniai buvo kvapūs, gardūs ir riebūs – kaip tik Užgavėnių stalui.
„Blynai – valgis be ribų. Tik pasitelk fantaziją ir jų gali prikurti įvairiausių: nuo saldžių iki aštrių“, – šveisdamas paukštiena įdarytus lietinius, pasakojo V. Pračkaila.
Užgavėnėms jis dažnai kepa tradicinius mielinės tešlos blynus. Jei nori rūgštesnių, tešlą užmaišo iš vakaro ir palieka rūgti per naktį. Jei pageidauja saldesnių, tešlai leidžia parūgti 1 – 2 valandas. Į šią tešlą pilamą pieną visuomet praskiedžia šiltu vandeniu – blynai būna puresni ir minkštesni.
Užsimanęs bulvinių blynų, paruošia dviejų rūšių tarkių: smulkių ir stambesnių. Į juos įkrečia nemažą dalį tarkuotų morkų. Jų humoristas deda į bet kokius savo kepamus blynus. „Morkose yra daug vitaminų, jos blynams suteikia gražią spalvą, išskirtinį skonį ir aromatą“, – paprastos daržovės privalumus vardijo artistas. Į Užgavėnėms kepamų blynų tarkius jis įmaišo smulkiai pjaustytos rūkytos dešros arba vištienos.
Kartais savo šeimą ar draugus artistas palepina blynų tortu. Jam būtinai reikia šviežių kepenėlių. Sumaltos jos įmaišomos į lietinių tešlą, o iškepti lietiniai pertepami žalumynais pagardintu majonezu, sukraunami į kalną ir gautas sluoksniuotis puošiamas pagal išmonę.

Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius virtuvėje sukiotis pradėjusiam V. Pračkailai niekada nėra pavykę dukart pagaminti lygiai tokio pat patiekalo. Jam patinka eksperimentuoti beriant įvairių prieskonių, derinant daugybę ingredientų. Kartą, paruošęs troškinį, suskaičiavo, kad į jį sudėjo 24 rūšių produktų ir prieskonių. „Net džiovintų mėlynių įbėriau“, – juokėsi Vaidas.  Nedideliuose indeliuose gamindamas savo ir visos šeimos mėgstamus troškinius, vyras nepamiršta vienos mažos gudrybės: iš miltų ir vandens užminko kietą tešlą ir ja paklijuoja indelio kraštus. Dėl tešlos dangtelis labai gerai prisispaudžia, o oro negavęs troškinys būna itin aromatingas ir sultingas.

„Gera šeimininkė žiūri į šaldytuvą, o ne į receptą”, – įsitikinęs V. Pračkaila, namuose galintis iškepti ir duoną ir tortą.
Virtuvėje „džiazuoti“ mėgstantis humoristas net ruošdamas įmantriausius patiekalus nežvilgčioja į kulinarijos receptų knygas. Kartais jas pavarto, bet tik tam, kad žinotų bendruosius principus. Preciziškai skaičiuoti produktų kiekį ir viską daryti pagal nurodymus – ne jo būdui.
Artistui ne tik scenoje, bet ir virtuvėje svarbiausia – įkvėpimas. Jei jo nėra, vyras net nesiartina prie viryklės – jau geriau rupios duonos riekę sukramto, bet neverčia savęs daryti to, ko nenori. Įkvėpimas gaminti valgį V. Pračkailą aplanko neretai, o jo pagautas vyras ir naminės duonos išsikepa, ir gardžių tortų padaro. Prieš keletą metų jo tortai buvo taip išpopuliarėję, kad artistas net užsakymų juos kepti sulaukdavo.
Jei įkvėpimas aplanko per Užgavėnes, V. Pračkaila joms prikepa ne tik kelių rūšių blynų, bet ir paruošia dar vieną tradicinį šios šventės patiekalą – troškę. Ją gaminti išmoko iš savo močiutės.
Šiam valgiui reikia raugintų kopūstų, parūkytos dešros, rūkytų lašinukų, bulvių ir morkų. Į ketaus puodą ar troškinimo indą dedami kopūstai, gabaliukais suraikyta dešra, juostelėmis pjaustyti lašiniai, stambiai pjaustytos bulvės ir morkos. Užbarsčius prieskonių, reikia uždengti ir pašauti į krosnį ar orkaitę.
„Mano močiutė šiai troškei specialiai turėdavo pasiruošusi iš plaučių ir kitų subproduktų darytų dešrų. Aš tokių neturiu, tai dedu tokios, kokios turiu“, – pasakojo V. pračkaila. Jis pripažino, kad troškė – riebus ir koloringas valgis, bet Užgavėnėms kitokie ir netinka.
Per šią šventę tiesiog būtina sočiai ir gausiai pavalgyti pačiam ir kuo dosniau pavaišinti svečią. Tik gerai prisikirtus per Užgavėnes galima tikėtis gerų, derlingų ir laimingų metų.

2 atsiliepimai

  1. Apsales
    Parašė 2008-09-13 at 12:10 | Nuoroda

    jau ta zizirskiene tai visu meistru galas 😀

  2. blynai
    Parašė 2008-10-03 at 13:04 | Nuoroda

    nu žinokit, paskaičiau šitą jūsų straipsnį ir užsinorėjau tų blynų su įdaru…

Rašyti atsiliepimą

Jūsų elektroninio pašto adresas jokiu atveju nebus rodomas svetainėje ar panaudotas kur nors kitur. Laukai, kuriuos būtina užpildyti pažymėti žvaigždute *