ALUDARIŲ DIENA

LIEPOS 18 – TARPTAUTINĖ ALUDARIŲ DIENA

IŠ ISTORIJOS

Šventas Arnoldas gimė 580 metais žinomoje Austrijos šeimoje. Dar tais laikais austrai garsėjo kaip alaus mėgėjai ir buvo geri aludariai. Alus jau tada buvo garbinga Austrijos tradicija ir jaunasis Arnoldas tuo didžiavosi.
Jaunystėje jis tapo kunigu, o sulaukęs 32 metų įšventintas į vyskupus. 612 metais jis jau žinomas, kaip „Arnoldas, Metz`o vyskupas“ (Metz`as yra Prancūzijoje).
Sakoma, kad savo gyvenimą jis pašventė valstiečių apsaugai nuo susirgimų, kuriuos sukelia nevirintas vanduo. Tuo metu gerti vandenį iš natūralių vandens šaltinių buvo nesaugu, ypač jei tie šaltiniai buvo miestų ir kaimų apylinkėse. Tuo tarpu alus buvo gana saugus gėrimas. Todėl Arnoldas nuolat primindavo tai savo parapijos tikintiesiems: „negerkite vandens, bet gerkite alų“ – perspėdavo Arnoldas, susirūpinęs dėl to pavojaus, kurį keldavo užterštas vanduo. Jis manė, kad užterštas vanduo sukelia ligas, kai tuo tarpu alaus gamyboje reikalingas virintas vanduo buvo kur kas saugesnė alternatyva.

Legenda byloja, kad Arnoldas nutraukė maro epidemiją panardindamas ligonį į alaus raugo katilą, taip įtikindamas žmones gerti vien alų. Jam priskiriami šie žodžiai: „Alus atėjo į šį pasaulį iš Dievo meilės ir žmogaus prakaito“. Žmonės mylėjo ir gerbė vyskupą Arnoldą.
627 metais pasitraukė į vienuolyną prie Remiremonto (Prancūzija), ten 640 metais mirė ir buvo palaidotas.
641 metais Metz`o gyventojai išsireikalavo, kad Arnoldo kūnas būtų ekshumuotas ir iš vienuolyno perkeltas į Metz`ą ir palaidotas jo bažnyčioje. Toje pačioje bažnyčioje, kurioje jis nuolat pamokslaudavo apie alaus pranašumus. Miestiečių reikalavimas buvo patenkintas.
Kelionė į Metz`ą su vyskupo palaikais buvo ilga ir varginanti. Kai procesija ėjo per Šampinjolio (Champignuelles) miestą , pavargę ir ištroškę procesijos dalyviai sustojo pailsėti ir užėjo į taverną išgerti mėgstamo gėrimo – alaus. Didžiam jų nusiminimui buvo pasakyta, kad alaus liko vos vienas puodelis ir jiems teks juo pasidalinti. Bet alaus puodelyje niekaip nesibaigė ir ištroškusi minia buvo pagirdyta.

♦ ♦ ♦ ♦ ♦

Lietuvoje alus išpopuliarėjo daugmaž XVI amžiuje.
Pirmoji stambi alaus darykla buvo įsteigta Šiauliuose 1786 metais.
Tarp mūsų protėvių garbinamų dievų buvo ir Ragutis (Rūgutis) – aludarių globėjas.

♦ ♦ ♦ ♦ ♦

Dabar alaus rūšių tiek, kad nežinia ką rinktis. Belieka ką nors linksmai durno sugalvoti. Pvz.: kad ir piešinius iš alaus etikečių kurti. Paspausk ant piešinio.

Geras, a ne?

♦ ♦ ♦ ♦ ♦

Skaitau čia tuos visokius internete surastus „istorinius“ duomenis apie alų ir abejoju – gerai tas alus ar nelabai? Nesu visiškos blaivybės šalininkė, tik manau, kad per didelis ir per dažnas bet kokio alkoholio vartojimas prie gero nei vieno neprivedė ir neprives.
O šiaip kokį šliaukštymą alučio sriūbtelėt su gerais draugais ir draugėmis – visai nieko! Dar žirnių košės su rūkyta dešra, skrudintos duonos su česnaku… Gitarą… Ir per visą naktį…
Kur smagi draugija, ten ir begalę anekdotų išgirsi. Paskaitykim bajerių į temą – apie alų ir aplinkinius.

GARBĖ ARKLIUI, KAD GERDAMAS JAUČIA SAIKĄ! ! !

Natūralus maisto papildas „ALUS“.
Visiškai pašalina stresą, treniruoja kepenis, malonina bendravimą.
Vartojimas: vartoti mėnesį, tris kartus per dieną, valgant.

Vakare žmona prašo vyro:
– Mielasis, neik šį vakarą į alubarį, man bus liūdna vienai…
– Brangioji, užjaučiu tave. Jeigu aš neisiu, tai mes liūdėsime abu.

Jeigu žodyje „DUONA“ padarytume keturias klaidas, gautųsi žodis „ALUS“.

Vyras:
– Vakar mūsų kompanija organizavo konkursą „Kas daugiau išgers alaus?“
Žmona:
– Aišku. O kas antrą vietą laimėjo?

Alubaryje mirksta du draugėzai. Pasieniais įsiūbuoja trečias.
– Ve, žiūrėk, Antanas atėjo. Jis tikras šaunuolis!… Malačius!… Tiesiog – gražuolis… Mums visiems iki jo lygio dar degraduoti ir degraduoti…

Prekybcentryje prie gėrimų kažko ilgokai dairinėjasi du žmogėzai. Paskiau prieina prie pardavėjos:
– Ar bealkoholinio alaus turit?
– Ne.
– Tai duokit du degtinės.

Kur yra KANTRYBĖS NAMAI?
Tai – alubaris su užrakintu tualetu.

ALUS – didžiausias žmonijos išradimas. Ratas, žinoma, taip pat neblogai… Bet ratas su žuvimi – vis dėl to, ne labai skanu…

– Davai, išgerkim alaus, pasėdėsim, pakalbėsim…
– O davai, geriau išgerkim šnapso. Pagulėsim, patylėsim…

– Ė-ė-ė-ė! Draugeli ! Ar alaus gersi?
– Žinoma gersiu!
– Tai, kai gersi, mane pakviesk…

– Kodėl alus iš organizmo šalinasi greičiau, negu pienas?
– Todėl, kad jam nereikia keisti spalvos.
– O kodėl švediškas alus iš organizmo šalinasi greičiau, negu suomiškas alus?
– Todėl, kad jam nereikia keisti skonio…

Sėdi liūtas ir laka alų. Staiga kažkas pralekia virš galvos ir nupikiruoja tiesiai į bokalą. Liūtas tą „kažką“ iškabina iš alaus nagu ir, pasikėlęs prie ūsų, klausia:
– Tu kas toks?
– Aš – boružėlė!
– Tai vat, boružėle, daugiau taip nedaryk… (Ir lėtai sutrina ant akmens).

Sėdi du kompiuteristai, alų plempia:
– Joooo, vis dėl to amžinatisį Leninas kietas diedas buvo.
– Ale tai kudė?
– Jeigu ne jis, tai mes dabar e. mailus tamsoje skaitytume…

Sėdi programuotojas bare, aluje mirksta. Prieina panyčka:
– Jeigu nori šį vakarą gerai atsipūsti, tai mano vardas Džilda.
– O jeigu nenoriu, tai koks tada tavo vardas?

Alus ne arbata, stiklinės neužteks ! ! !

– Kazimierai! Ar tu šalto alaus gertum?
– Klausi?
– Aš ne klausiu, aš – erzinu…

– Ar spiritizmu domiesi?
– Ne aš tik alų geriu…

Baro padavėja, sako nuolatiniam įmirkėliui:
– Jeigu tu būtum mano vyras, tau į alų nuodų įtrupinčiau…
– Jeigu tu būtum mano žmona, tą alų išgerčiau net neabejodamas!

Nuolatinis baro lankovas susimąstęs sako padavėjui:
– Oi, kaip greitai lekia laikas… Tu šitame bare jau kokius dešimt metų dirbi ?…
– Joooo… Per tą laiką daug vandens nutekėjo…

– Klausyk, ką tau žmona sako, kai vėlai iš alubario pareini?
– O aš nevedęs.
– Tai kokio velnio tu čia kožną vakarą mirksti ! ?

– Tėveli, tavo toks didelis pilvas nuo alaus ?
– Įsidėmėk sūnau – pilvas ne NUO ALAUS, o ALUI !

Klaikios pagirios. Žmona „pjauna“ vyrą:
– Nu, ir kokių kvarabų tu alų tokiais neišmatuojamais kiekiais siurbi ? !
– Geriu todėl, kad skystas, būtų kietas – g r a u ž č i a u !

Jeigu bijote priaugti svorio, prieš valgį išgerkit butelį alaus.
Jis mažina baimės jausmą.

ALUS – SKYSTA DUONA. DEGTINĖ – SKYSTA MĖSA.
EINU, SUSITEPSIU SUMUŠTINĮ.

LABAI PRAŠAU PABALSUOTI:

http://www.zynios.lt/lietuvoje/aludariu-diena-apolionijos-zizirskienes-priimamasis

NE TIK ALUDARIAMS, ALAUS MĖGĖJAMS, BET IR VISIEMS KITIEMS, LINKSMAI PRAVESIU VAKARONES, VESTUVES, KRIKŠTYNAS, APVALIUS JUBILIEJUS, KAMPUOTUS GIMTADIENIUS, FIRMŲ ŠVENTES, VAKARĖLIUS IR T.T.
SKAMBINKIT: 8 652 53411, 8 315 56119,
RAŠYKIT: priimamasis@gmail.com
Galiu rekomenduoti MUZIKANTUS, FOTO-VIDEO OPERATORIUS ir t.t.
Pagarbiai – Apolionija Zizirskienė

Rašyti atsiliepimą

Jūsų elektroninio pašto adresas jokiu atveju nebus rodomas svetainėje ar panaudotas kur nors kitur. Laukai, kuriuos būtina užpildyti pažymėti žvaigždute *